Verslas, reklamuodamasis „Facebook“ platformoje, privalo laikytis tų pačių teisinių reikalavimų, kaip ir bet kurioje kitoje žiniasklaidos priemonėje. Lietuvoje reklamos turinį prižiūrinčios institucijos (VVTAT, VMVT ir kt.) aktyviai tikrina socialinius tinklus, o už pažeidimus skiriamos piniginės baudos.
Štai penkios dažniausiai pasitaikančios klaidos ir numatytos sankcijos.
1. Draudžiamas „prieš ir po“ vaizdavimas
Reklamos įstatymas draudžia reklamą, kuri gali klaidinti vartotoją dėl paslaugos ar prekės poveikio. Naudojant tiesioginį vizualinį lyginimą „prieš ir po“, ypač kosmetologijos, odontologijos ar sporto paslaugų srityse, pirkėjui sudaromas klaidingas įspūdis, kad rezultatas yra garantuotas. Kadangi kiekvieno organizmo reakcija individuali, toks vaizdavimas laikomas nepagrįstu pažadu. Už klaidinančią reklamą įmonėms gresia bauda nuo 289 iki 8 688 EUR. Esant pakartotiniam pažeidimui, bauda gali siekti iki 3 proc. metinių pajamų, bet neviršyti 100 000 EUR.
2. Mažiausios kainos (30 dienų) taisyklės pažeidimas
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, skelbiant nuolaidą būtina nurodyti mažiausią kainą, kuri galiojo per pastarąsias 30 dienų. Dažna klaida – nuolaidos skaičiavimas nuo pakeltos kainos arba bazinės kainos nurodymas, kuri faktiškai nebuvo taikoma pastarąjį mėnesį. Tai traktuojama kaip nesąžininga komercinė veikla. Už pirkėjų klaidinimą dėl nuolaidų VVTAT gali skirti baudą iki 3 proc. metinių pajamų, neviršijant 100 000 EUR ribos.
3. Netinkami sveikatingumo teiginiai maisto produktams
Prekiaujant maisto papildais ar arbata, reklamoje draudžiama naudoti gydomojo pobūdžio teiginius. Žodžiai „gydo“, „apsaugo nuo uždegimų“ ar „naikina ligos simptomus“ gali būti taikomi tik vaistiniams preparatams. Maisto papildams leidžiama naudoti tik Europos Komisijos patvirtintas sveikatingumo formuluotes (pvz., „padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą“). Už klaidinančią maisto reklamą Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali skirti baudą nuo 289 iki 8 688 EUR, o už pakartotinį pažeidimą – iki 34 754 EUR.
4. Loterijų požymių turintys konkursai
Lietuvos įstatymai numato, kad jei konkurso laimėtojas renkamas tik burtų keliu (atsitiktine tvarka), toks procesas gali būti prilygintas loterijai, kuriai reikalinga licencija. Be to, „Facebook“ taisyklės draudžia reikalauti dalintis įrašu asmeninėje paskyroje kaip dalyvavimo sąlygos. Verslui už neteisėtą lošimų organizavimą ar reklamos pažeidimus konkursų metu gali būti skiriamos baudos nuo 1 000 iki 30 000 EUR. Rekomenduojama laimėtojus rinkti pagal kūrybines užduotis, kurias vertina komisija.
5. Nepažymėta paslėpta reklama su influenceriais
Bet koks turinis, už kurį nuomonės formuotojui buvo sumokėta arba suteikta prekių/paslaugų, privalo būti aiškiai atpažįstamas kaip reklama. Lietuvos priežiūros institucijos reikalauja naudoti aiškias žymas (pvz., #reklama). Paslėpta reklama laikoma nesąžininga komercine veikla, nes vartotojas nėra informuojamas apie komercinį turinio pobūdį. Už šį nusižengimą atsakomybė tenka ir verslui, ir influenceriui, o baudos įmonėms gali siekti iki 3 proc. metinių pajamų.
Prieš publikuojant reklamines kampanijas socialiniuose tinkluose, būtina įvertinti jų atitiktį Reklamos bei Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymams. Teisingas kainų nurodymas, pagrįsti teiginiai apie produktų savybes ir skaidrus reklaminių partnerysčių žymėjimas yra pagrindiniai reikalavimai, padedantys verslui išvengti teisinių sankcijų.